Naujienos apie meną šįkart prasideda nuo Sigitos Maslauskaitės. Nors sunku jos vardą sieti skiltimi Naujienos apie meną, nes meno pasaulis ją puikiai žino, bet tikiu, kad tai proga apie ją sužinoti ir plačiosioms masėms. Sigita Maslauskaitė – daugiabriaunio talento menininkė. Toks menininko tipas būdingas renesansui, kai dailininkas gebėdavo ir freską nutapyti, ir sonetą parašyti, ir skraidančias mašinas ar karo pabūklus suprojektuoti, ir bažnyčią pastatyti. Sigita tapo ir piešia, rašo straipsnius, skaito paskaitas, rengia parodas ir vadovauja Bažnytinio paveldo muziejui. Menas ir mokslas jos kūrybinėje biografijoje anaiptol nėra atskiros sritys. Įdomu, kad ta renesansiškoji menininko-mokslininko tradicija vėl atgimsta šių dienų Dailės akademijoje, kurioje rengiami menininkai tyrėjai, atliekantys meninius tyrimus ir rašantys mokslinius darbus. Sigita – viena iš šios srities pionierių. Baigusi tapybą Vilniaus dailės akademijoje, ji studijavo bažnytinį paveldą Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje ir VDA apgynė disertaciją apie šventą Kazimierą. Tiesa, tai – ne meno, o humanitarinių mokslų doktorantūra, tačiau ji tik parodo menininkės gebėjimą profesionaliai įsigilinti į skirtingas sritis. Lietuvos dailės panoramoje Sigita Maslauskaitė užima išskirtinę vietą. Ne centrinę, pritraukiančią minias sekėjų ir tiražuotojų, bet neįprastą – viliojančią kitoniškumu, o kartu atpažįstamą, solidžią, gyvybingą. Tai – tapytoja, kurios darbai vienu metu teigia dabartį ir kalbasi su tapybos istorija. Maža to, jos tapyba „transliuojama“ per architektūrą ir atvirkščiai. Galima sakyti, kad Sigita kuria šiuolaikinės sienų tapybos 3D versiją, plokštumą išlankstydama į perspektyvą ir paveikslus eksponuodama ne kaip langus į pasaulį, bet kaip koridorius – su juos gaubiančiais šešėliais ir, žinoma, šviesa tunelio gale. Tai – įvietinta tapyba, permąstanti ne tik tapybos vietą, laiką, bet ir pačią sąvoką.
Aleph A For Art 